Historjjálaš arkiiva

Sávvat buori álgoálbmotbeaivvi

Historjjálaš arkiiva

Almmustahttináigodat Regjeringen Stoltenberg II

Almmustahtti: Ođasmahttin-, hálddahus- ja girkodepartemeanta

Odne borgemánu 9. b. ávvudit mii ON riikkaidgaskasaš álgoálbmotbeaivvi. Máilmmi álbmoga gaskkas leat eanet go 5 proseantta álgoálbmogat, ja dat leat badjel 370 miljon olbmo 90 sierra riikkas. Odne čalmmustit mii sin!

Odne borgemánu 9. b. ávvudit mii ON riikkaidgaskasaš álgoálbmotbeaivvi. Máilmmi álbmoga gaskkas leat eanet go 5 proseantta álgoálbmogat, ja dat leat badjel 370 miljon olbmo 90 sierra riikkas. Odne čalmmustit mii sin!

Dán 370 miljon gaskkas lea eanaš álgoálbmogiin váttis dilli, ollu joavkkut sihke vealahuvvojit ja doarrádallojuvvojit.

- Dát beaivi lea midjiide deaŧalaš muittuhus ahte mii galgat beroštit, ja čájehit solidaritehta áitojuvvon joavkkuide. Ráđđehussii lea deaŧalaš bargat árjjalaččat riikkaidgaskasaččat, ja gulahallat stáhtaid ja sin guoskevaš álgoálbmotjoavkkuid gaskka, dadjá stáhtaráđđi Rigmor Aasrud.

Álgoálbmogiid leavgabeaivi

Álgoálbmotbeaivi mearriduvvui ON váldočoahkkimis juovlamánu 23. b. 1994, ja dat lea sámi leavgabeaivi. Maiddái Sámediggi čalmmusta beaivvi.

- Midjiide lea deaŧalaš bidjat fuomášumi daid hástalusaide mat sámi álbmogis leat, muhto seamma deaŧalaš lea Sámediggái bidjat fuomášumi eará álgoálbmogiidda eará riikkain, geain ii leat nu buorre dilli go mis dáppe Norggas, dadjá Sámedikki presideanta Egil Olli.

Beivviin čalmmustuvvo ON álgoálbmotbargojoavkku vuosttaš čoahkkin, mii dollojuvvui 1982:s. Bargojoavkku bargu lei oassi ON olmmošvuoigatvuođabarggus.

Sávvat lihkku beaivái!