2 Ráđđehusa sámepolitihkalaš vuođđu

Máŋga jagi lea leamaš ráfi ja ovdáneapmi, muhto de lea maŋimus jagiid soahti Eurohpás dagahan dorvvuhisvuođa, eanet rihkolašvuođain, ekonomalaš stáđismeahttunvuođain ja vearráneame dálkkádat- ja luonddukriissain. Seammás fertet dustet stuorra nuppástuvvamiid bargofápmováilevašvuođain, dehálaš fuolahusbargamušaiguin boarásmuvvi álbmoga várás, rasttidemiin ođasmuvvi energiijagálduide ja ođđa teknologiija ovddidemiin.

Dálááigi váikkuha maiddái sámi álbmogii. Ráđđehussii lea dehálaš čađahit dakkár politihka mii suodjala demokratiija ja fuolaha daid riekteprinsihpaid mat leat vuođđun sámepolitihkkii.

3. sámedikki rabadettiin jagi 1997 šállošii Majestehta Gonagas Harald Norgga stáhta bealis dan vearrivuođa maid sámit leat gillán:

Norgga stáhta lea vuođđuduvvon guovtti álbmoga eatnamiidda – dážaid ja sámiid. Sámi historjá lea nannosit čadnon Norgga historjái. Odne fertet šállošit dan vearrivuođa maid Norgga stáhta ovdal lea dagahan sámi álbmogii garra dáruiduhttinpolitihkain. Danne lea Norgga stáhtas erenoamáš ovddasvástádus láhčit diliid dasa ahte sámi álbmot galgá sáhttit ásahit nana ja eallinfámolaš servodaga. Dat lea vuoigatvuohta maid sámit leat oamastan doloža rájes leahkima vuođul iežaset guovlluin.

Dát sánit leat ain dehálaš vuođđun ráđđehusa sámepolitihkkii.

Ráđđehusa ulbmil sámepolitihkain lea addit eanebuidda vejolašvuođa oahppat sámegielaid ja oahppat eanet sámi kultuvrra birra. Ráđđehusa sámepolitihkka galgá maiddái váikkuhit soabadeapmái, áddejupmái ja sámi servodagaid ovdáneapmái.

Norgga sámepolitihkka lea vuođđuduvvon nationála riektenjuolggadusaide ja álbmotrievttálaš, olmmošrievttálaš geatnegasvuođaide. Sámepolitihkka galgá sihkkarastit dásseárvvu sámiid ja eanetlohkoálbmoga gaskii ja sihkkarastit sámiide duohta vejolašvuođaid iešmearrideapmái Norgga stáhta rámmaid siskkabealde.